Friday, March 27, 2015

Namai / Home recenzija

 5/10


Animacinis filmas „Namai“ (angl. „Home“) – dar vienas didelės animacinių filmų gamybos studijos „Dreamworks“ darbas! Blizgus, muzikalus ir truputį smagus filmas, kuris visomis keturiomis bando skintis kelią tarp šiuo metu gausybės rodomų animacinių filmų, kad tik atsidurtų vaikų širdyse. Žinant dar ir tą faktą, jog studija stovi ant bankroto slenksčio, šiuo metu jai žūt būt reikia ne tik žiūrovų palaikymo, bet ir kritikų gero atsiliepimo. Tad „Dreamworks“ stengiasi iš paskutiniųjų ir bando sukurti dar vieną TĄ filmą, kuris pagaliau jai atvertų auksinį klestėjimo kelią kaip tai buvo „Šreko“ (angl. „Shrek“) laikais.



Labai labai toli, visatos pakrašty, gyvena vienas mielas, mažas ir kažkiek į zefyrą panašus ateivis vardu Oi. Ateivis kaip ateivis, bet ne žalias ir atrodo labai minkštas. Oi labai nesiseka pritapti prie savo aplinkos gyventojų, tad mažumėlę jaučiasi atstumtas ir vienišas. Neveltui jo vardas Oi, kuris kilęs nuo atodūsio „oi…“. Taip dūsauja kiekvienas, kai prie jo prieina nepageidaujamas asmuo.


Kadangi tai yra animacinis filmas, kuriame privalo būti veiksmo ir nuotykių, tai Oi likimas susidėlioja taip, kad šiam visai netikėtai pavyksta atidurti mūsų gimtojoje planetoje Žemėje. Čia jis susipažįsta su mergaite Tipe. Oi atvyko į Žemę ne šiaip sau, jis atsigabeno ir didelę Klajoklių ateivių bendruomenę, kuri nori užkariauti Žemę ir įsitvirtinti čia kaip teisėti jos gyventojai ir pasistatyti savo naujuosius namus. Susidūrus dviem priešingiems veikėjams Oi ir Tipei prasideda ilga paieškų kelionė, kuri turėtų juos suartinti ir pamokyti naujų dalykų tiek juos, tiek ir mus, žiūrovus.


Studija „Dreamwokrs“, pasauliui padovanojusi nuostabius filmus „Šrekas“ (angl. Shrek), „Kaip prisijaukinti slibiną“  (angl. How to Train Yout Dragon“) ir „Krudžiai“ (ang. „Croods“), vis dažniau pristato antros rūšies animacinius filmus. Turiu omeny, kad studija nebesugeba padaryti projektų, kurie ne tik neštų finansinę naudą, bet ir būtų kažkuo inovatyvūs, originalūs. Techniškai jie visi (dauguma) atidirbti iki maksimumo, bet istorijos smarkiai atsilieka su laiku. Pats filmas stovi tokiame pačiame lygyje, kaip ir ankstesni šios studijos nenusisekę filmai. Turiu omenyje paskutinius du metus, kai studija išleisdavo po 3 animacinius filmus per metus, o jų tarpe buvo labai finansiškai nenusisekę projektai „Turbo“ (angl. „Turbo“), „Ponas Žirnis ir Šermanas“ (angl. „Mr. Peabody and Sherman“) ir „Madagaskaro pingvinai“ (angl. „Penguins of Madagascar“). Jei reikėtų rinkti blogiausią iš šių keturių (įskaitant ir naujausią „Namai“), tai naujausias jų darbas užimtų tikrai labai blogą poziciją.


Filmas nėra kurtas kaip atskira ir niekam negirdėta originali istorija. „Namai“ yra dar 2007 metais pasirodžiusio apsakymo „The True Meaning of Smekday“ adaptacija, kurią parašė Adamas Rexas. Ši knyga buvo ir dar vis yra labai populiari už Atlanto. Gal dėl to filmas „Namai“ yra skirtas labai jauniems žiūrovams, nes A. Rexas savo apsakymą rašė būtent vaikams.


Šį kartą į režisieriaus kėdę sėdo tikrai patyręs kino kūrėjas Timas Johansonas, kuris pasauliui jau anksčiau buvo pristatęs vieną pirmųjų „Dreamworks“ studijos 3D animacijos darbų – „Skruzdėliukas Z“ (angl. „Antz“) ir vieną paskutiniųjų 2D (klasikinės animacijos) darbų  „Sinbadas“ (angl. „Sinbad“). Taip pat verta paminėti, kad prisidėjo kaip prodiuseris prie vieno geriausių studijos animacinių filmų „Kaip prisijaukinti slibiną“ (angl. „How to Train Your Dragon“).


„Namus“ galima žiūrėti iš dviejų perspektyvų – vaikiškos ir suaugusiųjų. Žiūrint vaiko akimis, kuris nebus matęs daug animacijos, tai jam suteiks džiaugsmo, nes viskas labai gražiai pavaizduota, istorija turi moralą, spalvų daug – vaikas tikrai jausis laimingas ir patenkintas. Bet jei šį filmą žiūrėti jau patyrusia akimi, kuri matė „Lilo ir Stičą“ (angl. „Lilo and Stitch“) ir „Bjaurusis Aš“ (ang. „Despicable Me“) ar kitus naujausius filmus, tai šiame animaciniame filme „Namai“ neišvysi nieko naujo. Istorija labai panaši į jau minėtą „Lilo ir Stičą“, o maži ateiviai kažkaip labai panašūs į geltonuosius „Bjauriojo Aš“ pakalikus (minionus). „Namai“ turi viską tą patį, tik personažus kitokius. Turiu omeny išvaizdą, nes kad ir kokie jie būtų kitokie išvaizdos prasme, jie vis gaunasi tokie patys charakteriai, kaip ir ankstesniuose filmuose.



Pats filmas, kad ir koks jis būtų gražus, su visiškai netempiančia istorija tampa tikra kančia. Tikriausiai pasibaigęs 15-20 min anksčiau susižiūrėtų kur kas lengviau ir ta kritika būtų kiek lengvesnė.


Kadangi originalioje „Namai“ versijoje vieną pagrindinių personažų Tipę įgarsina dainininkė Rihanna, tai filme taip pat skamba ir jos kurtos dainos. Ar tarp jų yra hitų? Išėjus iš kino salės pamiršti viską, kas buvo šiame filme, tad kažkokio stebuklo nesigirdėjo. O gaila, nes po „Bjauriojo Aš“ paskutinė daina „Happy“ niekaip neiškrito iš galvos dar visus ateinančius metus ir net iki dabar.


Apibendrindamas galiu pasakyti tik tiek, jog filmas turi tikrai puikią išvaizdą, bet nepateikia nieko naujo ar nematyto. Istorija jau yra girdėta ne vieną  kartą, o visas produkcijos lygis puikiausiai tiktų ir TV ekranams serialo pavidalu. Linkiu animacijos milžinei „Dreamworks“ pristatyti sekantį filmą kur kas nuostabesnį!

Filmo anonsas:


No comments: